kieminas

kieminas
2 kiẽminas, -à adj. (3b) 1. mėgstantis svečiuotis: Jis labai kiẽminas žmogus Gdr. 2. APhVI131 naminis: Musėk kiẽminasis [balandis] buvo Slnt. Kiẽminosios žąsys deda po dvyleka kiaušių Šts. Žvėrių ir paukščių kieminųjų ir medinųjų S.Dauk. Nušavau balandelį, kieminąjį paukštelį D20.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • kieminas — 1 kieminas, ė smob. žr. kiemietis; plg. kaiminas: Netolie nu manęs du kaiminu, arba kieminu, pri kits kito gyveno S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiemininis — kiemininis, ė adj. → 2 kieminas 2: Kaimininiai, arba kiemininiai, tabokai S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”